stabrus

stabrùs, -ì adj. (4) aukštas, tvirto sudėjimo, stiprus: Ana buvo stabrì merga Grg. | prk.: Kožnas žmogus melagius, silpnas, nestabrus ir klupus, labiausia ant žodžių A.Baran. ║ ilgas: Mūso kiaulės buvo stabrioms kojoms Dr.